„Didžiojo diktatoriaus“ finalinė kalba.
Copyright © Roy Export S.A.S. Visos teisės saugomos

„Didysis diktatorius“ buvo pirmasis įgarsintas Chaplino filmas. Chaplinas vaidina tiek mažą žydų kirpėją, gyvenantį gete, tiek Hynkelį, Tomainijos valdovą, diktatorių. Savo autobiografijoje Chaplinas cituoja save sakydamas: „Tam, kad būtum nusiteikęs prieš nacius, nebūtina būti žydu. Viskas, kuo turi būti, yra normalus padorus žmogus “. Chaplinas ir Hitleris gimė savaitės skirtumu vienas nuo kito.

„Mažojo valkatos ir Adolfo Hitlerio, atstovaujančio priešingiems žmonijos poliams, panašume buvo kažkas nepaprasto“, - rašo Chaplino biografas Davidas Robinsonas, atkartodamas 1939 m. Balandžio 21 d. nepasirašytą straipsnį „The Spectator“ žurnale: „Apvaizda buvo ironiškai nusiteikusi, kai prieš penkiasdešimt metų šią savaitę paskyrė, kad Charlesas Chaplinas ir Adolfas Hitleris ateitų į pasaulį per keturias dienas vienas nuo kito ... Kiekvienas savaip išreiškė idėjas, nuotaikas , milijonus kovojančių piliečių siekių, susimaišiusių tarp viršutinių ir apatinių visuomenės girnų. (…) Kiekvienas atspindėjo tą pačią realybę - „mažo žmogaus“ keblumą šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas iš jų yra iškreipiantis veidrodis, vienas į gera, kitas - į neišpasakytą blogį “.

Chaplinas daug mėnesių rengė ir perrašė kalbą filmo pabaigai - kirpėjo, kuris klaidingai laikomas Hynkeliu, kvietimą taikai. Daugelis žmonių kritikavo kalbą ir manė, kad ji yra nereikalinga filmui. Kiti teigė, kad kalba juos pakili. Deja, Chaplino žodžiai šiandien yra tokie pat aktualūs, kaip ir 1940 m.

Muzika: Hans Zimmer – Time

Išvertė ir įgarsino – Visatos Kelionė